Klientų aptarnavimas ir problemų sprendimas

Iki darbo Bitėje nelabai žinojau, kas padaro žmogų laimingą po santykio su pardavėju/paslaugų teikėju. Iš pradžių buvo keista kažką kompensuoti/siūlyti/dovanoti kuo nors nepatenkintam asmeniui ar stengtis labiau nei tik grąžinti skolą. Tačiau dažnai klientų emocijos, žodžiai viską atperka. Nedidelis žingsnelis, sustiprinantis vartotojo ir korporacijos santykius, kažkiek gėrio ir dėmesio įnešama į galbūt juodą ir nuobodžią kasdienybę. Kaip patosiškai aprašiau.

A letter to Spain

It’s already been some time after I came back to Lithuania from Madrid (actually, 4 months). I used to write a blog/diary back then and after I got here I stopped doing. I haven’t published anything after even though I tried to keep in contact with people I met there – both locals and foreigners.

Honestly, I can’t remember the last time I talked to most you people.

The water that damages, not heals

Since the end of December, 2010 Australia is facing, as one old man said, Biblical flood. The territory equal to 20% of Europe is under the water and even more rain comes, rivers bring more water into the land. Is it yet another sign of global warming and should people blame themselves for destroying their own land or is it a natural unavoidable disaster?

Dashing through the snow

There is only a week left before, as one would say, the most beautiful and cheerful time of the year – Christmas. For most of us it is going to be different this year: some of us are going back for a few days to visit our parents and have special dinner while others are staying here in Madrid and celebrating with our newly made friends. And even if you are not big a fan of this festival it’s almost impossible to avoid the sparkly shining atmosphere and mood which is all around you.

Mis ultimos dias en Madrid (2)

Galiausiai apsisprendžiau, kad dešimt kartų atidėliotas, El Escorial vienuolynas-rūmai privalo būti aplankytas. Kadangi niekas nei iš universiteto, nei iš vietinių draugų nenorėjo/negalėjo, tai nuvykau vienas. Oras vėlgi puikus, o vaizdai pribloškiantys. Labai šauniai pasivaikščiojau, aplankiau rūmus, pavaikščiojau po miestelį ir parką. Tada sumąsčiau vėl pasikviest Jorgę į svečius, bet telefonas išsikrovė ir buvo nelemta mano planui išsipildyti. Užtat stotyje aš į jį ir taip atsitrenkiau. Tai tokio sutapimo dėka nuvykome pas mūsų bendrą draugę, pažiūrėjom durną serialą ir nuvykom į McDonalds, kur smagiai pasėdėjom ir prikūrėm atvykimo į Lietuvą planų.

Mis ultimos dias en Madrid (1)

O gal verčiau sakyti „Mano paskutinės savaitės Madride“, kad jau būčiau tikslus. Kadangi jau rašau iš namų, tai į viską žvelgiu kiek kitaip, bet manau pavyks būti subjektyviam.

Praėjęs įrašas pasibaigė Trimis Karaliais, o naujasis prasidedaDonatoatvykimu. Tiesa, tai turėjo įvykti keliomis dienomis anksčiau, tačiau dėl ligos atvyko paskutinėmis vizito dienomis, pasirgo namuose, ir po poros dienų išvyko atostogų į Kanarus. Laimei, ir pas mus vėliau buvo orai panašūs į Kanarus – dienomis nuo saulės atrodė tarsi būtų 20 laipsnių šilumos. Su Donatu pirmąkart gaminau šviežias ispaniškas midijas; tiesa, belgišku būdu. O vieną dieną ėjau pas kolegę iš Belgijos, kuri mūsų tarptautinių mainų paskaitai mane ir porą kitų žmonių vaišino belgišku šokoladu… Daug! O po to kalbėjome apie Ispanijos, Belgijos ir Lietuvos politinę, socialinę padėtį ir švietimą bei jaunimą. Daug keistų dalykų apie Lietuvą išgirdo kolegos

Ponia Delovėj arba tiesiog minčių reguliatorius

Per tirštą žmonių mišką besispraudusios rankos praleidžia suklykiantį spiegesį ir į viršų paleistas spjūvis išsitaško ant nebylių praeivių veidų, suspėdamas ore pažerti vaivorykštę, atsispindinčią pėdkelnių parduotuvės vitrinoje ir pradingstančią, įamžintą tik nuotraukoje, kurią užsienietė spėjo padaryti užsilipusi ant šiukšlių konteinerio, kuriame dar šį rytą knisosi penketas benamių, – gera vieta, sako, pirkėjai noriai dalinasi daiktais, nuo kurių dar ką tik, rodos, buvo nuplėšta etiketė su žinomo dizainerio vardu, ir dabar jų vieta gulėti konteinerio dugne ir nebūti įvertintam net bedantės valkatos, kurio akys prisitaikė matyti tamsoje ir per purvą, nes tik purvas galėjo paslėpti jo gėdą ir tik tvaikas darė jį laisvu.

My year on Facebook (3/3)

Užbaigiant senus metus skelbiu savo paskutinius FB sienos įrašus. Tegu senolio išmintis būna išguldyta knygose ateities kartoms. Prašom – rugsėjis-gruodis.

The year has finally ended and to remember my wisdom which in future hopefully will be transfered into books i am posting my FB statuses of September-December.

Mūsų šventės kaip dienos

Paskaitos

Laikas greit bėga, kartu su juo atbėgo šventinis laikotarpis. Paskutinės dienos prieš šventes čia, kaip ir Lietuvoje, studentams nėra laisvos, tik mes turime paskaitas, ne egzaminus. Gruodžio 22 d., trečiadienį, nuėjau į paskaitas, kaip ir priklauso. Pirmojoje paskaitoje dalyvavau vienintelis - nors prancūzai žegnojosi, kad taip pat dalyvaus, bet galiausiai išvyko namo, o aš jau seniai buvau nusprendęs nevykti namo – keliauti, tačiau ir to padaryti nepavyko. Nėra to blogo, ko negalima pabandyti padaryti geru – dėstytojas man parodė video su savo namuose įrengtomis Beatliejaus ėdžiomis (nežinau, kaip tatai vadinas, bet Ispanijoje yra didžiulė mada prisipirkti keramikinių figūrėlių ir prisistatyti ne tik kūdikėlį ėdžiose su tėvais bei trim karaliais, bet dar ir pirkliais, kepėjais, gatvės artistais, o artimoj ateity, manau, ims dėti ir visokias ledi Gagas. Žodžiu, kaip kokie lego ar kinderiai)

Vyriausybė patvirtino naują ekonomikos skatinimo programą

Kaip tinklaraščiui tvirtino premjeras Andrius Kubilius, naujoji programa turėtų lengvai pritraukti  naujų užsienio investicijų, sukurti naujų darbo vietų ir taip, papildžius nacionalinį biudžetą, išvesti Lietuvą iš krizės. “Pats metas pralenkti tuos estus”, – energingai tikino vyriausybės galva.

Nuo kitų metų visuose oficialiuose dokumentuose, valstybės pranešimuose, tarptautinėse ataskaitose bus rašomi žymiai pozityvesni rodikliai. Pavyzdžiui, nedarbo rodikliai bus “pjaunami” perpus – nuo dabar esančių 16 procentų beliks 8, bus mažinamas deklaruojamas biudžeto deficitas, o ekonomikos augimas pakils keleriopai, interneto svetainėse bus pateikiami mažesni nei iš tiesų mokesčių dydžiai. Esą sunkiau bus nuslėpti tikrąją valstybės skolą ir skolinimosi reitingą, bet specialistai jau pluša ir prie to. Kaip teigia vyriausybės atstovai, nuo šiol keičiama strategija – viskas daroma tam, kad būtų kuriamas patrauklus Lietuvos, kaip stiprios ir augančios ekonomikos įvaizdis. Taip tikimasi suvilioti stambiąsias užsienio kompanijas.

Naujasis planas jau spėjo sulaukti specialistų kritikos, tačiau valdžios pareigūnai mano, kad kitos išeities nėra. “Šiais sunkiais laikais mes pralaimime konkurencinę kovą netgi kaimyninėms šalims. Netoleruotina, kad biednesni latviai sulaukia daugiau užsienio investicijų, turistų, iškrauna daugiau krovinių.” – teigia A. Kubilius. “Jeigu reikės – apmokysim visus šalies specialistus meluoti tiesiai į akis ir neraudonuoti, sąžiningai klastoti dokumentus. Jei mumis tiki šalies piliečiai, tai įtikinsim ir užsieniečius”.